- tridžiai
- trìdžiai sm. pl. (2) vlg. greitai byrančių, birių kviečių rūšis: Tik sukrutinai – ir išbira [kviečiai]; trìdžiai vadindavo – tuoj išsitriedžia, ir gatava Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tridžiai
Look at other dictionaries:
ištriesti — ištriesti, ištriẽsti, ištriẽdžia, ìštriedė vlg. 1. tr. Š, KŽ, Skr viduriuojant su išmatomis pašalinti: Ka triedau, ką grobų neištriedau Krš. Meška iš išgąsčio ištriedė su visom žarnom Ob. | prk.: Nebeturiu sveikatos, ìštriedžiau sveikatą Skp … Dictionary of the Lithuanian Language
